priekaulis

príekaulis, -ė adj. (1) K, Imb; N, priekáulis (1) prakaulus: Pasiliko tik draugai, Vanka ir besimeilinąs visuomet Sašos priekaulis katinas LzP. Tas arklys priekáulis, sunku jį atliuobt Ėr. Šito arklio neatpenėsi – jis ir bus toks príekaulis Žl. Priekauliu vadina tokį arklį, kuris visuomet liesas Sml.